Žaslių pagrindinė mokykla

Gal tu žinai?

Keistas dalykas yra Meilė.. Rodos, lauki jos amžius ir nesulauki..., o kartais ji pasirodo visai netyčia, tiesiog po kojomis. Kartais ji būna lengva kaip pūkas, kartais sunki kaip akmuo, kartais sunkiai kankinanti. Vieni suranda savo laimę ir džiaugiasi ja drauge, kiti gi lieka vieni kažką įsimylėję arba pamilę, bet myli jie tik savo mintyse ir svajonėse ir taip, kad jų niekada niekas neišgirstų, kad neprarastų tų šiltų ir draugiškų jausmų, kuriuos susikūrė per ilgą laiką...Bet ar neverta pabandyti atskleisti tuos šiltus jausmus ir meilę, sklindančią iš širdies?

„Tik keli žodžiai yra mano širdyje: tavo vardas ir jausmas, kurį tau jaučiu. Aš jo paaiškint negaliu, nes net pati nesuprantu, tačiau žinau, kad šis jausmas skirtas vien tik Tau... Bandysiu parašyti, tačiau nežinau, kaip pavyks, nes šitą jausmą sunku apsakyt: lyg vasarai atėjus prašvinta mana širdis vos išgirdus tavo balsą, tuomet ir šypsena papuošia mano veidą, o mėlynos akys siunčia tau žvilgsnį nuo širdies. Siunčiu oro bučinį per linguojančius medžius, ošiančias bangas...Nežinau už ką, kodėl, iš kur tas jausmas, bet žinau, jis žeidžia mano širdį... Nežeisk, neskaudink mano širdies! Aš lauksiu Tavęs dieną, naktį – lauksiu ilgai....Nežeisk, nes žinau, kad tik tu gali pagydyti, o aš net nežinau, koks tai jausmas. GAL TU ŽINAI?“

„Kai jauti, kad žemė slysta iš po kojų, akimirkai nutilk. Girdi? Aš kvėpuoju. Kvėpuoju tik dėl tavęs. Kai pajusi, kad gyventi nebėra dėl ko, pažvelk į mano akis. Matai? Jos spindi tik Tau. Gyvenk dėl manęs, nes aš gyvenu dėl Tavęs. Nebegirdi nieko, kas paglostytų sielą? Tada paklausyk, kaip plaka mano širdis. Ji maža ir sulipdyta iš mažų šukelių, bet patikėk, ji plaka tik todėl, kad... Gal suprasi, kokia svarbi gyvenime yra meilė....

„Ar kada nors eidama girdėjai, kaip kalba vėjas? Ne? Pasiklausyk.. Jis tyliai verkia.. Ar kada nors matei, kaip šypsosi saulė? Ne? Ir nežiūrėk.. Nusvilsi.. Ar kada nors jutai, kaip lietaus lašai nusileidžia ant tavo pečių? Ne? Pajusk.. Jie krenta švelniai, bet per daug tyliai.. Ar kada nors girdėjai, kaip kalba meilė? Tikiu.. Kad girdėjai, nes ir pati esi Meilė..“

Tai ištraukos iš literatūrinės-muzikinės kompozicijos ,,Gal tu žinai?“ Nuostabiausi žodžiai, skirti Meilei skambėjo vasario 13 dienos vakare Žaslių pagrindinėje mokykloje.Šią gražią šventę organizavo 6, 8, 9, 10 klasių mokiniai, muzikos mokytoja Daiva Vitienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Liutkevičienė.

Šventės pabaigoje visiems svečiams ir dalyviams renginio organizatoriai padovanojo po „meilės laiškutį“ ir palinkėjo, jog mes visi eitume ir mylėtume taip, kaip mylėjo Romeo ir Džiuljeta, tikėtume gėriu, kaip romantiškasis idealistas Don Kichotas, ieškotume ir atrastume, kaip nerimstantis daktaras Faustas ir net pačiose sudėtingiausiose gyvenimo situacijose atmintume ypatingai svarbią Mažojo Princo tiesą: „Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis..”

Informaciją pateikė muzikos mokytoja Daiva Vitienė

2015-02-19