Žaslių pagrindinė mokykla

Kelionės įspūdžiais dalinasi Žaslių mokyklos mokiniai.

Kovo 4 dieną pradėjome savo kelionę į Ispaniją. 12.00 valandą susirinkome mokyklos kieme, atsisveikinome su artimaisiais ir patraukėme Vilniaus oro uosto link. Nukeliavę ten, praėjome patikrą ir susėdome laukti savo pirmo skrydžio į Vokietiją. Skrydis į Vokietiją vėlavo gerą valandą, tad mums teko palūkėti, bet po kelių akimirkų mes jau sėdėjome lėktuve. Skrydis buvo malonus, pamatėme daug gražių vaizdų pro lėktuvo langą. Nusileidę laukėme skrydžio į Ispaniją, kuris buvo po 5 valandų, bet kadangi jau vėlavome, tai laukti liko mažiau. Oro uostas Frankfurte didžiulis, tad čia radome pramogų ir laikas prabėgo gana greitai. Vos vartai atsidarė, visi susėdome į lėktuvą. Skrydis į Ispaniją truko 2 valandas ir kadangi jau buvo vakaras, daugelis užmigo skrydžio metu. Nusileidę pasiėmėme savo lagaminus ir nuėjome pas savo laikinąsias šeimas, kurios nekantraudamos mūsų laukė. Šeimos buvo draugiškos ir malonios.

Augustina Kličiūtė, 8 klasė

Atvykę į Ispanija, Valensiją, pirmą dieną ėjome į Escolapias mokyklą, kurioje vyko kiekvienos šalies pristatymas. Mūsų šalį pristatė trečią, gavome krepšelius, kuriuose buvo užrašų knygutė, rašiklis, marškinėliai su užrašu ERASMUS. Po pristatymo susipažinome su mokykla, kurioje mokosi apie 1000 mokinių. Ispanų mokiniai mus priėmė labai draugiškai ir šiltai. Mus nuvedė į botanikos sodą, kuriame gaminome arbatos pakelius. Matėme palmes, iš kurių Afrikoje gaminami būgnai bei medžių, kurie atvežti auginti iš Amerikos. Taip pat aplankėme Erasmus darželį, kuriame auga burokėliai, ridikėliai ir braškės. Papietavę skubėjome į Maskletą. Tai yra Valensijos šventės Valensia fallas dalis. Kiekvieną dieną, nuo kovo 5 iki kovo 19, 10 min. sprogdinamos petardos. Ėjome į Valensijos katedrą ir lipome į jos bokštą 207-iais laipteliais. Užlipę pamatėme nuostabų kraštovaizdį. Taip pat buvome Santa Catalina kavinukėje, kurioje ragavome karšto šokolado su sausainiais. Po dienos išvykų mus pasitiko ispanų šeimos ir visi išsiskirstėme vakarienei.

Gabrielė Kliukaitė, 8 kl.

Antradienis. Ryte atsikėlęs ir pagaliau gerai išsimiegojęs papusryčiavau. Cezario (berniuko, kurio šeimoje buvau apsistojęs kelionės metu) mama buvo paruošusi saldžius pusryčius. Kelionė nuo namų, kuriuose gyvenau, iki mokyklos truko vos 5 minutes. Tad iki mokyklos ėjome pėstute. Dalyvavau pirmojoje pamokoje. Kadangi mokykla yra katalikiška, pamoka prasidėjo malda. Kiek vėliau išvykome į La Villa Requena urvus. Tai po Requena miesteliu esanti urvų sistema, kurioje dar visai neseniai žmonės saugojo maisto atsargas. Po to į šilko muziejų. Ir galiausiai į vynuogynus. Ten tikėjomės paskanauti vynuogių, bet likome nusivylę. Vynuogių paragauti neteko, nes dar ne jų derėjimo metas. O toliau mūsų laukė įdomi atrakcija Campus Moragete užimtumo centre. Ten galėjome tapti tarzanais, o kas aukščio bijojo - lenktynininkais. Karstėmės po medžius, kiti važinėjo kartingais, žaidė golfą ar tiesiog vaikščiojo ir grožėjosi gamta. Po smagių pramogų vykome vakarieniauti į restoraną. Po skanios vakarienės sugrįžome į svetingąsias šeimas.

Aringas Koklevičius, 6 kl.

Trečią viešnagės dieną iš ryto visi susiruošėme ir iškeliavome į mokyklą. Mokykloje pabuvome pirmą pamoką, o vėliau visi susitikome prie lauko durų. Tada autobusu keliavome į Okeonografijos muziejų. Ten matėme įvairiausias žuvis, ruonius, pingvinus ir kitus gyvūnus. Buvo labai linksma ir įspūdinga, kai lubose įrengtuose akvariumuose virš tavęs praplaukia ryklys arba pulkas žuvų. Labai patiko delfinų šou. Kvapą gniaužė stebint delfinų atliekamus sudėtingus judesius ir triukus. Šurmuliuodami po nepamirštamo reginio ėjome į prekybos centrą El Saler.Ten nupirkome lauktuvių savo šeimoms-ispaniškų saldumynų, vėduoklių. Taip ir praėjo greitai tos dvi valandos. Susitikome prie prekybos centro įėjimo ir keliavome į ekologišką Saifresc ūkį. Ten mums pasakojo apie bites, kaip paprastai padaryti joms namukus. Sužinojome, kokių būną augalų ir jų virusų. Vėliau turėjome spėlioti, kokie augalai pasodinti. Atlikę užduotis vaišinomės keptu moliūgu. Tada grįžę į mokyklą susitikome su ispanų šeimomis ir visi keliavome namo.

Justė Jurevičiūtė, 6 kl.

Ketvirtadienį ryte prabudau pusę septynių ir atsikėlusi pradėjau ruoštis į mokyklą. Pavalgę pusryčius, 08:45, išėjome iš namų. Buvome tik pirmoje pamokoje.

Po jos visi - lietuviai, ispanai ir slovakai - susirinkome mokyklos vidiniame kieme, kur mums pasiūlė pažaisti Valensijoje populiarų žaidimą Parchį. Jis žaidžiamas taip: turi užsimauti specialias pirštines ir reikia per žemę stumti kamuoliuką, kad jis nuriedėtų į priešininkų pusę. Prisižaidę visi patraukėm į biblioteką, kur darėme raktų pakabukus iš tąsaus molio, kuris paskui sustingo. Taip pagaminome labai gražias pelėdas.

Vėliau keliavome į valgyklą, kur gaminome bulvinius blynus pagal slovakų receptą. Aš blynų taip ir neparagavau, nes labai skubėjome į kiemą, kuriame stebėjome Fajerinų (ispanų merginų, pasipuošusių Valensijos regiono rūbais) pasirodymą ir šokį, klausėmės ispanų šalies himno. Išklausę himną ir pamatę Fajerinas, vėl ėjome į biblioteką, daryti atviručių, padėkliukų ir sagių, kurios buvo panašios į petardas. Sages - petardas kūrėme todėl, kad tą savaitę, kai mes lankėmės Valensijoje, vyko Mascleta ir visi šaudė petardas. Taigi ir mes pasidarėme nors po netikrą, bet vis dėl to petardą.

Po šių darbelių visų šalių atstovai ėjo pietauti į restoraną Pan Comido. Valgėme tris patiekalus. Visi buvo pasirinkę iš anksto kas ką norėjo valgyti, tačiau vis tiek paragavome vienas kito maisto.

Pavalgę keliavome atgal į mokyklą, kur puošėme manekeną darbeliais, sukauptais viso projekto metu, kūrėme stendą apie vykdytas veiklas ir ruošėmės mugei, kuri sekėsi labai gerai. Mes ne tik pardavinėjome, bet dar ir nemokamai piešėme Lietuvos vėliavas ant skruostų visiems, kas norėjo pasipuošti. Buvo labai smagu.

Po mugės lietuviai, italai ir ispanai, pas kuriuos gyvenome, ėjome į prekybos centrą, kur pirkome lauktuvių savo šeimoms. Namo grįžome apie 9 valandą vakare. Nors ir buvau labai pavargusi, džiaugiausi, kad taip smagiai praleidome dieną.

Agnė Mikalauskaitė, 7 kl.

Penktadienis buvo šiltas ir saulėtas. Mes visi vykome prie Albuferos ežero, kuris yra saugomoje teritorijoje. Čia tyvuliuoja dar du ežerai, tačiau prie jų žmonėms artintis draudžiama. Teritorijoje gyvena daug įvairių rūšių paukščių ir kitų gyvūnų. Apsižvalgę ir paklausę pasakojimų apie paukščius, patraukėme prie valtelių, su kuriomis plaukėme iki kito sustojimo. Išlipę pamatėme ryžių laukus ir tradicinį krikščionių ispanų namelį. Po ekskursijos važiavome valgyti pietų. Skanavome ispanų tradicinį patiekalą paella. Tai patiekalas iš ryžių, daržovių ir mėsos arba jūros gėrybių. Mūsų paella buvo su pupelėmis, šparaginėmis pupelėmis ir vištiena. Pasisotinę keliavome prie Viduržemio jūros. Rinkome kriaukleles, braidėme jūroje. Baigę mėgautis jūra, patraukėme atgal į mokyklą ir žiūrėjome Fallas šventę. Ši šventė labai primena mūsų Užgavėnes, tik yra daug didesnė ir švenčiama ilgiau. Po linksmybių su savo šeimomis vykome namo. Po kelių valandų visi susirinkome mokykloje į uždarymo vakarėlį. Gavome sertifikatus, buvo švediškas stalas. Vėliau ėjome į klubą, šaudėme petardas.

Augustė Ostromeckaitė 7 klasė

Šiandien atėjo mūsų lauktoji - nelauktoji diena. Keliaujame namo! Valensijos oro uoste susitikome vienuoliktą valandą ryte, nes mūsų skrydis turėjo būti 12:50. Kadangi lėktuvas buvo pilnas, mūsų komanda buvo išskirstyta vos ne po visą lėktuvą. Šalia manęs sėdėjo mergina (kuri manau buvo iš Rusijos), ir vyras iš Vokietijos, kuris buvo labai mandagus ir leido fotografuoti vaizdus pro lėktuvo langą. Atskridę į Frankfurto oro uostą, skrydžio į Lietuvą laukėme apie penkias valandas. Oro uoste susitikome kitus lietuvius, kurie skrido iš Vokietijos. Vakare, kai visi lipome į lėktuvą, mūsų komandos keturių žmonių vietas pakeitė. Tad aš ir Aringas sėdėjome prie jauno vaikinuko iš Lietuvos. O šiaip vos ne pilnas lėktuvas buvo prisirinkusių lietuvių. Kai parskridome į Lietuvą, visi susitikome su savo šeimomis ir važiavome namo. Širdyje labai džiaugėmės išvydę mus pasitinkančius namiškius, bet visi dar kartą norėtume pasišildyti Valensijos saulėje ir pasidžiaugti Erasmus+ KA2 (REnewable Sustainable CUltural Enterprise in Europe) projekto dalyvių draugijoje.

Gabija Gradeckaitė, 7 kl.